mietininkas

miẽtininkas (-inykas), -ė adj. (1) NdŽ, mietiniñkas (2) kas mieto storumo: Mokės [jaunuomenė], kaip mietinykę eglalę ar pušalę viena ranka it kanapį išrauti S.Dauk. Eglė mietiniñkė – tik mietams, nestora J.